Nelson Mandela, buvęs Pietų Afrikos prezidentas, šią mintį išreiškė remdamasis savo patirtimi, nes žinojo, kad pasyvus teorinių žinių turėjimas negali pakeisti pasaulio. Kalėjime praleidęs 27 metus, Mandela nepraleido laiko bejėgiškai tūnodamas, o aktyviai rengėsi dienai, kai galės tiesiogiai kovoti su apartheidu ir rasine diskriminacija. Jo iškovota laisvė ir demokratija Pietų Afrikoje buvo rezultatas ne tik entuziazmo, bet ir konkretaus, nuoseklaus veikimo, kurio kiekvienas žingsnis atnešė rezultatų. Mandela tikėjo, kad pasaulyje egzistuoja begalė žmonių, išmokusių apie socialinį teisingumą ir žmogaus teises, tačiau iš jų tik keletas pasiryžo žinias paversti veiksmu ir paaukoti savo komfortą idealams. Todėl jis nuolat skatino jaunus žmones nepasitenkinti žiniomis, o pereiti prie transformuojančio veikimo.