Ali ibn Abi Talibas, ketvirtasis islamo kalifas, buvo žinomas ne tik kaip puikus karys ir vadovas, bet ir kaip gilaus filosofinio mąstymo žmogus. Jo išmintys, surinktos veikale, vadinamame „Nahjul Balaga“, tapo intelektualine nuoroda daugeliui musulmoniškų ir net vakarietiškų mąstytojų per kelis šimtmečius. Ši citata atspindi Ali perimtą mokymą iš pranašo Mahometo, kuris neustygamai ragino siekti žinių ir švietimo. Ali gyveno VII amžiuje, ir jo laikas buvo žymėtas intelektualiniais aiškinimais bei teologinėmis diskusijomis, kurios sudarė pagrindą islamo intelektualinei tradicijai. Jo asmeninė biblioteka ir paskatinimas mokytis arabų kalbos, matematikos bei filosofijos pademonstravo jo įsitikinimą, kad protas ir išsilavinimas yra tikrasis žmogaus turtas, kurio negali atimti jokios išorinės aplinkybės. Paradoksalu, nors Ali buvo galingos imperijos valdovas, turintis didelę materialią galią, jis savo gyvenimą gyveno asketiškai, dažnai kartodamas, kad tikroji turto reikšmė glūdi šiame intelektualiniame ir dvasiniame pasaulyje. Jo palikimas iš esmės pabrėžia idėją, jog žmogaus tikroji vertė ir laisvė randasi jo žiniose ir kritiniame mąstyme, o ne turtuose ar visuomeninėje padėtyje.