Dalai Lama, gimusis 1935 metais Tibete, jau nuo šešto gyvenimo metų buvo žinomas kaip dvasinė Tibeto budizmo vadovybė ir mokytojas, kuris savo gyvenimą paskyrė kalboms apie pasitaikymą ir širdies sumanumą. Ši mintis apie mažus gerumo darbus atsispindi jo ilgamečiame siekinyje kurti visuotinį meilumą ir tarpkultūrinį supratimą, nepriklausomai nuo žmogaus religinio tikėjimo ar kilmės. Pabėgęs iš Tibeto 1959 metais po Kinijos invazijos, jis išgyveno iš tremties, tačiau šis politinis dramblys jam suteikė dar daugiau paskatinimo skleisti žinią apie nenaudą smurtui ir šeimos svarbą pasaulinės santarvos sąmatoje.