Mahatma Gandis, šiuo posakiu vaizdžiai apibūdinęs savo propaguojamą nesmurtinio pasipriešinimo (satyagraha) filosofiją, visą gyvenimą ieškojo taikių būdų kovoti prieš priespaudą. Nors ši gili mintis dažniausiai priskiriama būtent jam, įdomu tai, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog dvasinis lyderis būtų ją ištaręs gyvas būdamas – pirmą kartą ši frazė jam oficialiai buvo priskirta tik praėjus keleriems metams po jo mirties garsiojoje knygoje apie jo gyvenimą. Įdomu ir tai, kad šis taikos simbolis, keturis kartus nominuotas Nobelio taikos premijai, jos taip nė karto ir negavo, o pats Nobelio komitetas vėliau viešai apgailestavo dėl šio istorinio sprendimo. Šiandien ši citata išlieka vienu stipriausių argumentų prieš keršto ratą ir karinius konfliktus visame pasaulyje.