Provokuojančiomis įžvalgomis garsėjęs airių rašytojas ir dramaturgas Oskaras Vaildas šią mintį užrašė savo vieninteliame romane „Doriano Grėjaus portretas“, kuriame meistriškai tyrinėjo to meto visuomenės cinizmą bei estetizmą. Pats autorius, nors ir turėjo šeimą bei žmoną Konstanciją, gyveno itin audringą ir netradicinį asmeninį gyvenimą, kuris vėliau jam kainavo laisvę ir visuomenės pripažinimą. Įdomu tai, kad, kurdamas savo garsiuosius kūrinius, rašytojas dažnai skolindavosi mintis iš savo paties kasdienių pokalbių, nes draugų rate buvo laikomas nepralenkiamu ekspromto ir sąmojo meistru. Ši citata puikiai atspindi paties O. Vaildo paradoksalią filosofiją, kad protas ir šaltas išskaičiavimas suteikia laisvę, o gilūs jausmai paverčia žmogų pažeidžiamu.