Hermanas Hesė, vokiečių rašytojas ir filosofas, kurio kūrybą giliai žymėjo skepsis ir savirefleksija, šia frazę išreiškia vieną iš savo pagrindinių idėjų apie žmogiškąjį pažinimą ir bendravimą. Šveicarijoje gimęs ir užaugęs rašytojas dažnai kūryboje analizavo tai, kaip žmonės tarpusavyje nesuprantami ir kaip universalios tiesos iš tikrųjų yra labai subjektyvios. Antroje XX amžiaus pusėje Hesės romanai, ypač Siddhartha ir Steppenwolf, tapo spiritualinio pabudimo ir savianalizės šaltiniais milijonams skaitytojų, kurie atpažino savo asmeninę kelionę jo herojų dvasioje. Šioje citатoje slypstanti mintis skirta tiems, kurie jaučiasi nesuprantami ir siekia prasmės aplinkoje, pilnoje prieštaravimų. Hesė pats per savo gyvenimą patyrė žiaurias psichines krizės, kurią gydė ne tik psichoanalize, bet ir giliu savęs pažinimu, kurio rezultatai atsispindi jo filosofiniuose darbose.