Dalai Lama, kurio tikrasis vardas Tenzinas Gyaco, yra tibetų budizmo dvasinės tradicijos lyderis, gimęs 1935 metais mažame Tibeto kaime. Jo mokymai apie prisitaikymą ir pokyčius kyla iš gilios budistinės filosofijos, kurioje laikinumas laikomas viena iš pagrindinių realybės charakteristikų. Skirtingai nuo vakarietiškos mąsties, kuri dažnai stengiasi išlaikyti stabilumą, Dalai Lama propaguoja pasyviųjį priėmimą ir aktyvų pritaikymąsi, o ne pasyvų pasiduodavimą gyvenimo sraute. Per ketvertą amžiaus Dalai Lama buvo išvarytas iš savo gimtojo krašto ir gyveno tremtyje Indijoje, asmeniškai išgyvendamas drastiškus pokyčius ir jų iššūkius. Būtent šie patyrimo mokslai ir jo ramiai reflektyvus požiūris į kančią sudarė jam autoritetą, kalbant apie prisitaikymą ir atsparumą. Jo nuomonę stiprina tai, kad jis nesuklydžia teoriniais konstruktais, bet savo asmeniniais pavyzdžiais įrodo šios minties autentiškumą ir praktinę vertę žmogaus kasdieniniame gyvenime.