Zaha Mohammad Hadid revoliucionizavo architektūrą, pristatydama radikaliai skirtingą požiūrį į erdvės supratimą ir pastatų formavimą. Ši irakietė gimusi architektė tapo pirmąja moterim, laimėjusia prestižinę Pritzker Prize premiją 2004 metais, o jos darbai pasaulyje pripažįstami kaip išskirtiniai ir provokuojantys. Hadid nuolat gynė išlaisvintą kūrybą ir nesutiko su tradiciniais projektavimo principais, kurie jos supratimu tik slopino inovacijas. Jos projektai, pavyzdžiui, Heydar Aliyev kultūros centro Azerbaidžane ar Londono akvatiniu centro, puikiai iliustruoja šią filosofiją - kreivės, sklandūs kontūrai ir netikėti erdvės sprendimai suteikia pastatams gyvo organizmo pojūtį. Hadid tikėjo, kad architektūra turėtų sukelti emocijas ir keisti mūsų suvokimą apie tai, kaip gyvenamos erdvės gali būti suformuotos. Nepaisant šios žinomos filosofijos, jos kelias nebuvo lengvas - daugelis jos radikalių projektų iš pradžių buvo atmetami kaip per avangardistiniai ir nepraktiški, tačiau ji užsispyrusi tęsė savo misiją keisti architektūros pasaulį.